Seliava natūraliai kepta

Štai ką rašo wikipedia:
Seliava (lot. Coregonus albula, angl. Vendace) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Žuvis panaši į silkę. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai
vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Apatinis žandas atsikišęs į
priekį ir užsirietęs į viršų. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį peleką.
Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Nugariniame
peleke 8-9 (11), analiniame (9) 10-13 (14) šakotų spindulių. Šoninėje
linijoje turi 70-91 žvynus. Ant pirmojo žiauninio lanko būna 36-52
ilgos, tankios žiauninės lazdelės. Akys gana didelės

Seliava minta vėžiagyviais. Subręsta trečiaisiais, kartais ir antraisiais gyvenimo metais. Neršti
pradeda lapkričio antroje pusėje, baigia iki gruodžio vidurio, kai
vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C. Neršia 1,5-3 m., o esant dideliam
vėjui,- 10-15 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumbluoto
dugno, kur gausu moliuskų kriauklelių (dreisenų), arba ant povandeninių augalų (elodėjų). Vislumas – 0,8-20 tūkst. ikrelių.

Seliavų ikrus naikina pūgžliai ir kitos žuvys.

Lietuvoje gyvena giliuosiuose ežeruose. Dažna verslinė žuvis. Paprastai sugaunama 15-18 cm, 50-90 g. Taip pat pas mus auginama Ladogos ežero seliava, vadinama ripusu, kuri pasiekia iki 1 kg svorį.

2 morkos
1 cukinija
2 skiltelės česnako
džiovinti bazilikai
0,5 stiklinės balto sauso vyno
1 arb.šaukštelis medaus
druskos pagal skonį

jogurto padažui:
natūralus jogurtas
petražolės smulkintos
malti juodieji piopirai
česnako skiltelė susmulkinta