Pilvo šventės laukimas:)
Galima paragauti vietinio aperityvo, kuris spaudžiamas čia pat, vietiniame bravorėlyje arba vyno: balto, rožinio, raudono….
Paragauti sraigių, kurios man labiau primena Ispaniškas “caracoles”, kurias ispanai deda į paelijas ar troškinius. Ir kurias čia pat dėdulė troškina gausiai priberdamas česnako ir įvairių žolelių mišinio. Beje, jos tobulos….nors ir pateikiamos plastikiniame indelyje. Apie 24 vnt. troškintų sraigių kaina 6 Eur šventėje. Po tokio vieno “užkandžio” aš jau buvau soti soti.
O jeigu noras paragauti tobulos mėsos, absoliučiai natūralios jautienos, tai reikia pasirinkti tuos kampe, tokius apvalučius, storučius kepsnelius Bifteck…jie tirpsta burnoje. Gyvenime niekada nepagalvočiau, kad jie gali būti tokie mikštai pūkiniai. Ir, kad tos pačios mėsos skoniai, tik išpjauti iš skirtingų vietų yra tokio skirtingi. Galėjome pasirinti ir anties krūtinėlę ar kulšelę su troškintomis anties taukuose bulvytėmis ir baravykais, net kiaulės karką (buvo parodyta kaip ją rūko/kepa verda Pavasarinis turgus Prancūzijoje ir griliaus užkūrimas ) sukirsti už 8,5 Eur.
Jeigu nesinori mėsos, pasirinkimas irgi yra. Galėjome rinktis krevetes, kalmarus, austres, midijas. Midijos buvo labai natūralios. Tiesiog iš maišo supilamos į keptuvę, uždengiamos ir po minutės kitos dedamos į lėkštę su bulvytėmis. Užsispaudi citrinos arba ne, priklausomai nuo tavo paties noro ir lukšteni sau kaip kokias saulėgrąžas.
 |
O jeigu esi vegetaras ar nori tiesiog daržovių ar mėsa su jūros gėrybėmis nebelenda, gali suvalgyti daržoviukų iš indėnišką gyvenimo būdą propaguojančių simpatiškų prancūzų:) Kurie atrodė labai laimingi ir pozavo pozavo, kad net mano fotoaparats sustreikavo ir nusrendė, jog tų pamaivų neišsaugos savo “atmintyje”:)
 Desertui svečiai gali rinktis sūrius arba saldumynus. Mes rinkomės sūrius, šviežius ožkų, bet buvo ir visokių pelėsinių, brandintų ir nelabai brandintų ir dar visokių kitokių. Čia jau tikrai niekam neprilygti pelėsių želdinimu ant sūrių, kaip prancūzams:)  O jeigu saldumynai valdo, prašom ir jie gali būti ant jūsų stalo…mes tik nusipirkome batoną prie mėsos ir kitų užkandžių.  Kai kas taip jau normaliai užvalgęs leidosi šokti (ten kampe, prie bažnyčios durų), po to vis prisijungė daugiau ir daugiau šokėjėlių. Apie 22val. šokėjų buvo daugiau nei plepėtojų. Trumpai tariant: nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės šoko, krapštė dantis, plepėjo, juokėsi, žiovavo, snaudė.  Taigi, FIESTA PILVUI, gali švęsti kas vakarą, kiekviename miestelyje vis skirtingai su kitokiais patiekalais (skirtingi prekeiviai, virėjai, vyndariai ir t.t.). Jaukumas, šiluma sklindanti iš šeimininkų ir valgytojų, tiesiog užkrečia šventei…kitą dieną vėl norisi keliauti kartu su šiuo džiaugsmingu karavanu. Po tokių švenčių norisi ramios košytės. O kai ši atsibosta ir pradedu suprasti, kas buvo nespėta įamžinti, belieka iškepti anties krūtinėlę su rūgštokomis salotomis. Švelni rūgštelė suteikė gaivumo sodriai anties krūtinėlei ir prabangos pietums.  2 porcijos 1 anties krūtinėlė ( apie 400 g)  Išradingimo buvo nedaug. Nes kai turi tobulą receptą, labai sunku nuo nukrypti. Kaip esu rašiusi Anties krūtinėlė su vyne troškintais ridikėliais ar Anties krūtinėlė – variantas 2 ir 100-asis patiekalas prakaituoju anties krūtinėlę, apibertą rupia jūros druska orkaitėje prie 75 laipsnių temperatūros 45 minutes, po to pailsinusi apie 10min. lėkštėje, tada kepu ypač įkaitintoje sausoje, be riebalų keptuvėje po 1 min. iš abiejų pusių. Pirmiausia ant odos pusės, kuri būtinai turi būti įpjauta, kad lengviau ištekėtų riebalai, o ji paskrustu ir taptų traški. |
Komentarų: 12
Odeta! kaip laukiau tokio įrašo! fantastika fantastika. pilvas burbuliuoja, noriu į svečius :)) čia tai bent fiesta. norėčiau visko :))
Jurgita, ne problema, galima organizuotis:) Svarbu daug daug Mezim fortes pasiimti;)
Labai smagiai aprašei. Dievinu tokias kaimo šventes su paprastu, bet skaniu maistu iš šviežutėlių produktų ir gaminant nesugadintų. Skaidydama beveik ten ir pabuvojau, visko paragavau, vyno pagurkšnojau, o dabar belieka iš lovos keltis, kavos išgert ir į darbą eiti;-( Ei, baigėsi atostogos.
AHA, Dovile, pastebėjai, atostogos baigėsi…dabar atidirbinėju;) O nuo ryto paragavus vyno…visa diena laisva:)
Oi kaip man patinka tokios šventės! Puota ne tik skrandžiui, bet ir akims! Be galo noriu į Prancūziją!
O aš į Stambulą:) Ten gi tokia maisto ir ne maisto kultūrų samplaika:)
Oh my, kokie vaizdai! Super irasas 🙂 Taip ir norisi atsidurti toje sventeje! Kiek skoniu ir geriu cia… O as be pietu, pilvas uzgrojo 😀 Taip taip, ta maisto kultura, tiksliau maisto/bendravimo zavi. Ir produktai… vynai… galetu ta LT biskiuka i pietus pasislinkusi buti :))
Anonimiškas, ir aš sutinku, kad Lietuva galėtų šiek tiek pasislinkti, dažniau nulėkti būtų galima į Fr:) O šventės vyksta tik sezono metu, bet jose pabūti tikrai verta:)
Oi kaip miela <3 dievinu ir as prancuzu valgymo kultura! Budami Mauriciju tai aikciojom tris kartus per diena nuo prancuzisko maisto, nuo prancuzisko atsipalaidavimo valgymo metu ir tos prancuziskos atmosferos. Gaila jog Paryziuj pvz. neradau 🙁
O krutinele tai man net labai patiktu!!!
Aguonėle, mane irgi nervino Paryžiaus Lotynų kvartalo "valgyklose" kur visi primygtinai siūlo pas juos valgyti, o ten sukiša maistą ant greičio ir lekia sekančių klientų gaudyti. Ko nepasakysi apie kaimus, kur atsipalaidavimas absoliutus ir visame kame:) Oi, kaip aš noriu į Mauricijų, kad Tu žinotum, kaip aš ten noriu:)
kaip tooobula! Mano ši vasara prabėgo be Prancūzijos ir visų jų puikumynų – net širdis suvirpėjo beskaitant Tavo reportažą.
Bet kiti kraštai buvo aplankyti:) Skaičiau, žinau:)